Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos įvertinimo pažyma

Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio

pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose ir vertinimo

subjektų, ES valstybių narių ir kitų užsienio valstybių

informavimo tvarkos aprašo

3 priedas

Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektų išvadų

dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos

įvertinimo pažyma

Eil. Nr. Institucijos, teikusios išvadas, pavadinimas ir adresas

Išvados

Išvadų motyvuotas įvertinimas

1 2 3 4

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
A. Jakšto g. 4/9,
LT-01105 Vilnius
Aplinkos ministerija išnagrinėjo AECOM Infrastructure & Environment UK Limited filialo 2015-07-08 raštu
Nr. RB-CL-15SP/34 pateiktą Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano (toliau – Planas) planuojamos teritorijos plėtros koncepciją ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – Ataskaita) ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus: Ataskaitoje prašome nurodyti, kuria Teritorijų planavimo įstatymo redakcija vadovaujamasi rengiant Planą.
Atsižvelgta. Papildytas Plėtros koncepcijos ataskaitos įvadas ir išvados bei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) ataskaitos įvadas.
2. Ataskaitos 12 psl. nurodyti keli LRV nutarimai, reglamentuojantys visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese. Prašome nurodyti, kuriais LRV nutarimu patvirtintais nuostatais dėl visuomenės dalyvavimo vadovaujatės, t. y. reglamentavimu iki 2013 m. gruodžio 31 d., ar nuo 2014 m. sausio 1 d.

Atsižvelgta. Papildytas Plėtros koncepcijos ataskaitos įvadas bei SPAV ataskaitos įvadas.

Vadovaujantis Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano planavimo darbų programos, patvirtintos LR susisiekimo ministro 2014-06-26 įsakymu
Nr. 3-260,14 p. visuomenė su parengtu Planu supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informavimo sistemos (TPDRIS) reikalavimais.

3. Netikslinga Ataskaitos 14 psl. 37 p. ir 38 p, nurodyti LR aplinkos ministro įsakymus, reglamentuojančius
kitų – kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo tvarką.
Atsižvelgta. Minėti dokumentai yra nurodyti
2013-08-01 LR Aplinkos ministerijos planavimo sąlygose, tačiau atsižvelgus į prašymą teisės aktai yra panaikinti Plėtros koncepcijos ataskaitos įvade ir SPAV ataskaitos įvade.
4. Ataskaitos 17 psl. reikėtų pateikti daugiau informacijos apie Plano sąsajas su LR teritorijos bendruoju planu ir jo sprendiniais, taip pat nurodyti, kad Plano rengėjai ir organizatorius derina Plano sprendinius su apskričių ir savivaldybių bendrųjų planų sprendiniais, įvertina rengiamų planų medžiagą. Atsižvelgta. Papildyta Plėtros koncepcijos ataskaitos
4 lentelė ir SPAV ataskaitos 4 lentelė.
5. Ataskaitos 19 psl. pateiktas Plano turinys neaiškus. Turinio 2 punkte nurodyti „bendrieji sprendiniai“, 4 punkte – „specialiojo plano SPAV ir koncepcija“. Atkreipiame dėmesį, kad bendrieji sprendiniai ir koncepcija yra tie patys Plano sprendiniai, kuriuos reikia atitinkamai nurodyti pagal taikomą Teritorijų planavimo įstatymo redakciją. Nereikia tų pačių sprendinių teikti keliuoseskyriuose. Atsižvelgta. Patikslintas SPAV ataskaitos skyrius „Specialiojo plano turinys“.
6. 20 psl. aprašant Plano tikslus, prašome suformuluoti tikslą, kurio siekiama Plano sprendiniais. Tikslas – „Parengti specialųjį planą“ nieko nesako. Atsižvelgta. Tikslas – „Parengti specialųjį planą“ nurodytas Specialiojo plano planavimo darbų programoje patvirtintoje 2013-07-10 LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-371 (aktuali redakcija patvirtinta 2014-06-26 LR Susisiekimo ministro įsakymu
Nr. 3-260)taip pat kaip ir tikslas parinkus racionaliausią europinio standarto geležinkelio linijos trasą sujungti Baltijos šalis su kitomis ES valstybėmis narėmis.
7. Patikslinti 20 psl. 2 uždavinio formuluotę nurodant, kad SPAV atliekamas visiems Plano koncepcijos sprendiniams. Atsižvelgta. Kadangi minėtas Uždavinys nurodytas Specialiojo plano planavimo darbų programoje patvirtintoje 2013-07-10 LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-371 (2014-06-26 LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-260), kad atlikti SPAV Pasvalio rajono savivaldybės ir Jonavos rajono savivaldybės teritorijose (ir kitų teritorijų pagal SPAV subjektų vertinimo išvadas),  SPAV yra atliktas visoje specialiojo plano sprendinių planavimo teritorijoje.

8. Atsižvelgiant į tai, kad Plano vertinimo apimties nustatymo dokumente ir Ataskaitos 8 punkto pavadinime numatyta vertinti Plano įgyvendinimo galimas pasekmes kraštovaizdžiui,aplinkos orui, dirvožemiui, augmenijai, gyvūnijai, biologinei įvairovei, prašome aprašyti galimas kaupiamąsias, sąveikaujančias (sinergetines) neigiamas pasekmes nurodytiems aplinkos komponentams, atitinkamai papildyti Ataskaitos 10.5.1, 10.5.5 ir 10.5.6 papunkčius ir 28 lentelę (128 psl.).

Ataskaitoje nėra informacijos apie esamos ūkinės veiklos ir(ar) objektų ir planuojamos kitos ūkinės veiklos vietovėje (numatytos teritorijų planavimo dokumentuose) galimą suminį (kaupiamąjį) poveikį augalijai ir gyvūnijai. Visą planuojamą geležinkelio liniją numatyta aptverti tvora, todėl reikia įvertinti, koks neigiamas poveikis (tiesioginis ir suminis) bus gyvūnų migracijai, galimai populiacijų izoliacijai ir buveinių fragmentacijai. Prašome pagrįsti, kodėl pasirinktos vietovės, kuriose siūloma įrengti žaliuosius tiltus, kad būtų išvengta gyvūnų (stirnų, briedžių, elnių, šernų, vilkų, lūšių) populiacijų izoliacijos, Ataskaitos 6 punkte siūlome papildyti trasos alternatyvų įvertinimą biologinės įvairovės (augalijos, gyvūnijos ir buveinių) aspektu, pateikti suminio poveikio įvertinimą.

Dalinai atsižvelgta. Alternatyvų palyginimas aplinkos oro aspektu neatliekamas kadangi visa planuojama geležinkelio linija bus elektrifikuota, taip pat joje bus organizuojamas elektrinių traukinių eismas.

Alternatyvų palyginimas dirvožemio aspektu neatliekamas, kadangi visų alternatyvų aplinkoje yra pakankamai vienoda ir tarpusavyje nepalyginama dirvožemio sudėtis.

Kraštovaizdžio aspektu SPAV ataskaita papildyta, nurodant išsamesnę informaciją apie vyraujančius kraštovaizdžio tipus bei palyginimu skirtingų alternatyvų atvejais.

SPAV ataskaita papildyta įvardinant galimą suminį (kaupiamąjį) poveikį augalijai ir gyvūnijai, taip pat  įvertinant galimas neigiamas pasekmes gyvūnų migracijai, galimai populiacijų izoliacijai ir buveinių fragmentacijai. Nurodytos vietovės, kuriose siūloma įrengti žaliuosius tiltus, kad būtų išvengta gyvūnų (stirnų, briedžių, elnių, šernų, vilkų, lūšių) populiacijų.

9. LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatos (įgyvendinančios Direktyvą 2001/42/EB) numato, kad rengiant specialųjį teritorijų planavimo dokumentą turi būti nustatomos, apibūdinamos ir įvertinamos plano koncepcijos alternatyvų įgyvendinimo galimos pasekmės aplinkai. Tvarkos aprašas nenumato kada vertinimą galima atlikti daliai koncepcijos sprendinių. Tvarkos aprašo 26 punktas nurodo sąlygas, kurioms esant rengiamai vertinimo ataskaitai galima naudoti anksčiau atlikto aukštesnio planavimo lygmens planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rezultatus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslintina Ataskaitos 11 punkto informacija (129-130 psl.).

Atsižvelgta. Patikslintas SPAV ataskaitos 11 skyrius.
10. Tikslinga Ataskaitos 11 p. Pasvalio r. sav. teritorijos“ dalyje plačiau aprašyti galimybes prognozuoti pasekmes karstiniame regione. Ataskaitoje nurodyta, kad pasekmės sunkiai prognozuojamos. Iš pateiktos formuluotės neaišku, ar pasekmes galima prognozuoti. Jei pasekmės prognozuojamos, nurodyti, kiek jos prognozuojamos. Atsižvelgta. Informacija papildyta (SPAV ataskaitos 37 p.).
11. Ataskaitos dalyje „Teisinis pagrindas“ neįtrauktos Buveinių ir Paukščių direktyvos. Prašome šią dalį taip pat papildyti teisės aktais dėl karstinio regiono. Atsižvelgta. Papildytas SPAV ataskaitos įvadas.
12. Ataskaitos 38 psl. teigiama, kad alternatyvos A trasą tikslinančių skirtingų variantų teritorijose pagal
STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ atlikti žvalgybiniai inžineriniai geologiniai-geotechniniai tyrimai, kurių tikslas preliminariai nustatyti tiriamosios vietoves inžinerines geologines sąlygas, tinkamumą statybai ir nurodoma, kad išsami informacija pateikta Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena žvalgybinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje. Ataskaitoje reikėtų plačiau aprašyti šių tyrimų rezultatus ir nurodyti, kur galima susipažinti su tyrimų ataskaita. Manome, kad ši informacija būtų aktuali tiek SPAV subjektams, tiek Latvijos Respublikai.
Atsižvelgta. SPAV ataskaitoje yra įvardintos pagrindinės planuojamos teritorijos geologinės sąlygos, nustatytas planuojamos teritorijos tinkamumas statybai. Žvalgybinių inžinerinių geologinių-geotechninių tyrimų ataskaitos yra pateiktos susipažinimui SPAV ataskaitos prieduose bei AECOM internetinėje svetainėje adresu: www.publicity.lt.
13. Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena statybai atliekamas tarpvalstybinio strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, t. y. vadovaujantis Tvarkos aprašu konsultuojamasi su Latvijos Respublika dėl Plano įgyvendinimo tarpvalstybinių pasekmių aplinkai ir priemonių šioms pasekmėms sumažinti arba pašalinti, todėl Ataskaitos santrauka turi būti papildyta pasekmių Latvijos Respublikos aplinkai įvertinimu ir numatytomis poveikio mažinimo priemonėmis. Atsižvelgta. SPAV ataskaita ir jos santrauka papildyta tarpvalstybinio strateginio pasekmių aplinkai vertinimu bei numatytomis poveikio mažinimo priemonėmis.
14. Siūlome papildyti Ataskaitos 5.6, 5.7 ir 5.8 dalis, ypatingą dėmesį skiriant saugomų vertybių nustatymui. Pažymime, kad biologinės įvairovės vertybės aprašytos padrikai, nesinaudota Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis, aprašytos biologinės vertybės (rūšys), kurių apsaugos prioritetai žemi (kurkliai ir rudosios lapės). Biologinės vertybės, kurių apsaugos prioritetai yra aukšti (upinė nėgė, paprastasis kirtiklis) aprašyti neišsamiai. Neaprašyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai. Siūlome įvertinti EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo (www.geoportal.lt) ir Saugomų rūšių informacinės sistemos (www.sris.am.lt) informacinių sistemų teikiamus duomenis. Atsižvelgta. Rengiant SPAV ataskaitą buvo naudojami naujausi EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo (www.geoportal.lt) ir Saugomų rūšių informacinės sistemos (www.sris.am.lt) informacinių sistemų teikiami duomenys. Išsami saugomų vertybių analizė ir galimas neigiamas poveikis joms yra atliekama PAV ataskaitos rengimo metu.
15. Siūlome atkreipti dėmesį į planuojamo tiesti geležinkelio poveikį ekosistemų paslaugoms ir numatyti kompensacijos būdus prarastoms paslaugoms kompensuoti. Atsižvelgta. SPAV ataskaita papildyta nurodant galimą geležinkelio poveikį ekosistemų paslaugoms ir numatant  kompensacijos būdus prarastoms paslaugoms kompensuoti.
16. Ataskaitos dalyje „Teisinis pagrindas“ neįtrauktos Buveinių ir Paukščių direktyvos. Prašome šią dalį taip pat papildyti teisės aktais dėl karstinio regiono. Atsižvelgta. Papildytas Plėtros koncepcijos ataskaitos įvadas ir SPAV ataskaitos įvadas.
17. Ataskaitos 8.6, 8.7, 8.8 dalys neišsamios. Poveikio vertinimas „Natūra 2000“ vietovei „Nėries upė“, per kurią planuojama tiesti geležinkelio trasą, yra neišsamus. Atsižvelgta. Išsamus neigiamo poveikio aplinkai vertinimas yra atliekamas rengiant PAV ataskaitą, konkretizavus specialiojo plano bendruosius sprendinius (tilto per Nėries upę sprendinius).
18. Ataskaitos 8.5 papunktį būtina papildyti panaudojant 5.5 papunktyje „Kraštovaizdis“ išanalizuotos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės studijos duomenis kraštovaizdžio įvairovės ir jo tipologijos aspektu, įvertinant galimas kaupiamąsias, sąveikaujančias, ilgalaikes neigiamas pasekmes kraštovaizdžiui. Atsižvelgta. 8.5.2 skyrius papildytas.
19. Atkreipiame dėmesį, kad planuojamo varianto A trasa tarp Kauno ir Jonavos numatyta per miško masyvą kuris jau dabar gana fragmentuotas kelių ir geležinkelio linijų. Prašome papildyti Ataskaitą įvertinant tiesioginį ir kaupiamąjį fragmentacįjos poveikį Gaižiūnų-Rumšiškių miško masyvui. Atsižvelgta. SPAV ataskaita papildyta, įvertinant tiesioginį ir kaupiamąjį fragmentacįjos poveikį Gaižiūnų-Rumšiškių miško masyvui.
20 Ataskaitoje rekomenduojame naudoti Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamas Kraštovaizdžio formavimo gaires valstybiniams keliams ir geležinkeliams (http://www.am.lt/VI/index.php#r/1487). Atsižvelgta. Nustatant plėtros koncepcijoje galimas planuojamos geležinkelio linijos alternatyvas atsižvelgėme į minėtų gairių rekomendacijas. Konkretizuodami bendruosius sprendinius ir rengdami PAV ataskaitą, atsižvelgsime į minėtų gairių rekomendacijas.
21.Projekte prie teritorijų planavimo dokumentų pasigendame Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano koncepcijos (http://www.am.lt/Vl/index. php#a/12734) ir (ar) baigiamo rengti Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano. Jie turėtų būti nurodyti 6 punkte. Atsižvelgta. Papildytas SPAV ataskaitos įvado skyrius.
22. Siūlome Ataskaitos 9.8 papunktį papildyti priemonėmis pasekmėms statybos laikotarpiu sumažinti: „paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis miško kirtimus vykdyti ne augalų vegetacijos ir ne paukščių perėjimo laikotarpiu“. Atsižvelgta. Papildytas SPAV ataskaitos 9.8 skyrius.
1.1. VĮ Jonavos miškų urėdija
Miško g. 1,
55101 Jonava
  1. Mūsų nuomone, siūlomas SPAV geležinkelio vėžės A variantas per Pravėniškų ir Būdų miškus negali būti įgyvendintas, nes kerta Ruklos karinio poligono teritoriją.
Neatsižvelgta. A varianto trasa Jonavos r. sav. teritorijoje nebus įgyvendinama. Plėtros koncepcijoje nustatytos planuojamos geležinkelio linijos 1-4 alternatyvos yra tikslinančios 2011 m. AECOM galimybių studijoje nustatytą bei 2014 m. SPAV pagrįstą alternatyvą A.
  1. Siekiant išvengti didelio neigiamo poveikio Pravieniškių, Būdų miškams ir ten esančioms vertingoms augalų populiacijoms ir ypatingai neigiamo poveikio Neries ir Šventosios upių santakos kraštovaizdžiui Geležinkelio vėžės atkarpą nuo Kauno iki Kėdainių rajono siūlome projektuoti vakarinėje Jonavos miesto pusėje alternatyvos Nr. l trasa.
Neatsižvelgta. Trasa pagal visas plėtros koncepcijoje identifikuotas alternatyvas yra planuojama vakarinėje Jonavos miesto pusėje.
  1. Neapibrėžta kiek bus iškertama Valstybinės reikšmės miškų. Kokio pločio bus kertamos trasos.
Atsižvelgta. Informacija yra teikiama SPAV ataskaitos 10.6 skyriuje, tačiau kertamų miškų plotas yra tikslinamas konkretizuojant specialiojo plano bendruosius sprendinius bei rengiant PAV ataskaitą.
  1. Nėra aišku, kaip bus užtikrintas eismas (pervažos, viadukai, aplinkkeliai) vietinės reikšmės vidaus naudojimo miško keliais nutiesus geležinkelio trasą).
Atsižvelgta. Informacija yra plėtros koncepcijos ataskaitos 4.5 skyriuje.
  1. Atkurti statybos metu sunaikintas gamtines (kertines) buveines – pievas, aikštes, pelkutes ir kt. esančias už geležinkelio statinio ribų, apmiškinant biologinės įvairoves požiūriu nevertingas gretimas teritorijas už objekto ribų.
Atsižvelgta. Tikslios kompensacinės priemonės yra numatytos rengiant PAV ataskaitą, konkretizavus specialiojo plano bendruosius sprendinius.
  1. Nevykdyti statybos darbų paukščių ir stambių žinduolių veisimosi metu, kovo- birželio mėn.
Atsižvelgta. Papildyta SPAV ataskaitos 9.8 skyriuje.
  1. Įrengti perginas – žaliuosius tiltus žvėrims ir pralaidas varliagyviams, kad sumažintų saugomų gyvūnų rūšių žūtis.
Atsižvelgta. Tikslios kompensacinės priemonės yra numatytos rengiant PAV ataskaitą, konkretizavus specialiojo plano bendruosius sprendinius.
1.2. Valstybės įmonė Biržų miškų urėdija
J.Basanavičiaus g 62, 41164 Biržai
1. Naująją liniją projektuoti ir statyti senojo geležinkelio linijos vietoje, tada formuojant geležinkelio apsaugos juostą nereikės papildomai (arba reikės mažiau) iškirsti miško. Neatsižvelgta. Senasis geležinkelis yra kultūros paveldo objektas Siaurojo geležinkelio kompleksas (kodas 21898). Vadovaujantis 2013-07-31 LR Kultūros ministerijos Nacionalinio lygmens planavimo sąlygomis Ypatingos valstybinės svarbos specialiajam planui rengti „<...naujų geležinkelių linijų ir su jų aptarnavimu susijusių antžeminių statinių ar įrenginių statyba ir įrengimas neturi būti planuojamas kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose“.
2. Įrengti saugų geležinkelio liniją kertantį kelią, važiavimui iš vakarinės Lepšynės miško dalies (Kvartalas Nr. 90) į rytinę (Kvartalas Nr. 83), nes be šio kelio Lepšynės botaninis draustinis taptų neprivažiuojamas.

Atsižvelgta. Tikslių kompensacinių priemonių parinkimas yra numatytas vykdyti rengiant PAV ataskaitą, konkretizavus specialiojo plano bendruosius sprendinius.

Konkretizuojant bendruosius specialiojo plano sprendinius, numatoma parengti automobilių kelių pertvarkymo sprendinius, užtikrinančius patekimą į kiekvieną geležinkelio linijos apribotą žemės sklypą.

1.3. VĮ Panevėžio miškų urėdija
Savitiškio g. 13, 37188 Panevėžys
  1. Projekte nėra aiškiai apibrėžta, kokiame plote geležinkelio linija kirs valstybinės reikšmės miškus (projekto 50 ir 51 psl.) ir koks plotas valstybinių miškų turės būti iškirstas.
Atsižvelgta. Kokiame plote geležinkelio linija kirs valstybinės reikšmės miškus ir koks plotas valstybinių miškų turės būti iškirstas bus nurodyta konkretizavus specialiojo plano sprendinius bei suformavus žemės sklypus reikalingus geležinkelio linijai statyti.
  1. Kadangi geležinkelio linija kerta valstybinės reikšmės miškų masyvus ir juose esančius kelius, siūlome projektuojant geležinkelio liniją užtikrinti linijos atkirstų miško masyvų pasiekiamumą dėl miškų priešgaisrinės, sanitarinės apsaugos ir eksploatavimo, bei miškų lankymo.
Atsižvelgta. Konkretizuojant bendruosius specialiojo plano sprendinius, numatoma parengti automobilių kelių pertvarkymo sprendinius, užtikrinančius patekimą į kiekvieną geležinkelio linijos apribotą žemės sklypą.
  1. Numatytose geležinkelio trasų teritorijose, einančiose per VĮ Panevėžio miškų teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus, nėra saugomų teritorijų, kultūros paveldo objektų, gamtos paminklų ir saugomų augalų bei gyvūnų.
Atsižvelgta. Informacija apie saugomų teritorijų, kultūros paveldo objektų, gamtos paminklų ir saugomų augalų bei gyvūnų vietas yra teikiama SPAV ataskaitos 5.6-5.8 skyriuose bei SPAV ataskaitos 4 ir 5 priede.
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
Vilniaus g. 33,
01506 Vilnius
  1. Atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos
    2013 m. liepos 30 d. raštu
    Nr. (10.2.2.3- 192)10-6389 pateiktas planavimo sąlygas Ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiajam planui parengti, siūloma SPAV ataskaitą papildyti informacija, ar numatomos šio plano sprendinių pasekmės visuomenės sveikatai taršos kvapais aspektu ir, jei numatomos, nurodyti galimas pasekmes bei priemones joms išvengti.

Dalinai atsižvelgta. Pasekmės visuomenės sveikatai taršos kvapais aspektu nevertinamos, kadangi planuojama geležinkelio linija bus elektrifikuota bei ja numatomas elektrifikuotų traukinių eismas ir emisija į aplinkos orą, įskaitant kvapų susidarymą, dėl traukinių eismo nenumatoma.

Neigiamas poveikis visuomenės sveikatai kvapais pavojingų krovinių vežimo ar ekstremalių (avarinių) metu, taip pat minėto neigiamo poveikio mažinimo priemonių parinkimas yra numatytas vykdyti rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

  1. SPAV ataskaitos 8.10 skyriaus „Pasekmės visuomenės sveikatai“ 8.10.1 poskyrį „Triukšmo pasekmės siūloma papildyti triukšmo modeliavimo (skaičiavimo) rezultatų duomenimis kiekvienai planuojamos geležinkelio linijos alternatyvai, nurodyti, kokios būtų pasekmės visuomenės sveikatai dėl triukšmo kiekvienos alternatyvos atveju. Analogiška informacija siūloma papildyti 8.10.1 poskyrį „Vibracijos pasekmės“.
Atsižvelgta. Pažymėtina, kad SPAV ataskaitoje triukšmo ir vibracijos modeliavimas buvo naudojamas trasos vietos plane nustatymui, t.y. siekiant preliminariai įvertinti ar geležinkelio linijos eksploatavimas galės turėti neigiamų pasekmių gretimų gyvenamųjų teritorijų visuomenės (gyventojų) sveikatai. Tais atvejais, kada buvo nustatytos galimos neigiamos pasekmės, trasos vieta buvo tikslinama. Išsamus triukšmo modeliavimas, taip pat vibracijos vertinimas, tikslus triukšmo mažinimo priemonių nustatymas yra atliekamas rengiamoje PAV ataskaitoje, t.y. konkretizavus specialiojo plano sprendinius (geležinkelio linijos ir geležinkelio statinių sprendinius).
  1. Atkreiptinas dėmesys, kad SPAV ataskaitos 109 psl. nurodoma, kad triukšmo slopinančių sienelių vietos nurodytos SPAV ataskaitos priede Nr. 1, tačiau šiame priede tokios informacijos nėra, o pateikiama informacija apie vandens telkinius. Siūloma patikslinti nuorodą.
Atsižvelgta. Atsižvelgiant į tai, kad SPAV ataskaitos rengimo metu buvo atliktas preliminarus triukšmo modeliavimas, o triukšmo slopinančių sienelių vietos buvo nustatytos tiksliai nežinant planuojamos geležinkelio linijos aukščių, priedas su preliminariomis triukšmo sienelių vietomis iš SPAV ataskaitos priedų sąrašo yra pašalintas.
  1. SPAV ataskaitos 13.13 skyriuje „Priemonės pasekmėms visuomenės sveikatai sumažinti" siūloma konkretizuoti, kokios numatomos apsaugos nuo vibracijos priemonės. Taip pat siūloma apsvarstyti, ar nereikėtų išlaidas šių priemonių (kaip aplinkosauginių priemonių) įgyvendinimui įtraukti į alternatyvų ekonominės kainos nustatymo skaičiavimus (Koncepcijos ataskaita, 5 skyrius, 69 psl.).

Dalinai atsižvelgta. Atsižvelgta į išvados pirmą dalį. Papildytas SPAV ataskaitos 13.13 skyrius.

Neatsižvelgta į išvados antrą dalį. Atsižvelgiant į tai, kad SPAV ataskaitos rengimo metu buvo atliktas preliminarus triukšmo modeliavimas ir vibracijos vertinimas, triukšmo slopinančių sienelių vietos bei vibracijos mažinimo priemonių diegimo vietos nekonkretizuojamos. Siekiant nustatyti kiekvienos alternatyvos ekonominę kainą yra įvertintos triukšmo ir vibracijos mažinimo priemonių įrengimo kainos.

  1. SPAV ataskaitą siūloma papildyti informacija, kokios numatomos sprendinių įgyvendinimo stebėsenos priemonės visuomenės sveikatos saugos aspektu.
Atsižvelgta. Papildytas SPAV ataskaitos 12 skyrius.
  1. Koncepcijos ataskaitos 6 skyrių „Koncepcijos alternatyvų palyginimas" siūloma papildyti geležinkelio trasų alternatyvų įvertinimu pasekmių visuomenės sveikatai aspektu.

Atsižvelgta. Atsižvelgiant į tai, kad plėtros koncepcijoje suformuotos bei SPAV ataskaitoje lyginamos geležinkelio linijos trasos alternatyvos nenumato neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, geležinkelio trasų alternatyvų įvertinimas pasekmių visuomenės sveikatai aspektu neatliekamas.

Išsamus neigiamo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas numatomas atlikti rengiant PAV ataskaitą.

2.1. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija,
Žolyno g. 36, 10210 Vilnius
  1. Nepateikti triukšmo modeliavimo rezultatai, triukšmo modeliavimo sklaidos žemėlapiai be ir su triukšmo sienutėmis, triukšmo modeliavimo sąlygos ir įvesties duomenys (esamų ir prognozuojamų keleivinių ir krovininių traukinių eismo intensyvumas kiekvienai iš planuojamų alternatyvų, esami ir planuojami traukinių tipai ir jų skleidžiamo triukšmo duomenys ir kt.).

Atsižvelgta. Prašoma informacija bus pateikiama kartu su PAV ataskaita.

  1. Nenurodytos triukšmą slopinančių sienučių vietos SPAV ataskaitos 137 psl. teigiama, kad „Triukšmą slopinančių sienelių vietos nurodytos SPAV ataskaitos priede Nr. 1 tačiau pateiktos SPAV ataskaitos 1 priede pateikti vandens telkiniai. Nepateikta informacija apie triukšmo sienučių techninius parametrus (numatomos naudoti medžiagos, jų triukšmo izoliavimo rodikliai, sienelių aukštis, ilgis, plotis ir kt.).
Atsižvelgta. Informacija patikslinta. Atsižvelgiant į tai, kad SPAV ataskaitos rengimo metu buvo atliktas preliminarus triukšmo modeliavimas, o triukšmo slopinančių sienelių vietos buvo nustatytos tiksliai nežinant planuojamos geležinkelio linijos aukščių, priedas su preliminariomis triukšmo sienelių vietomis iš SPAV ataskaitos priedų yra pašalintas.
  1. Nenurodytos konkrečios vibracijos mažinimo priemonės, manome, kad tikslinga būtų pateikti prognozuojamus vibracijos lygius, nurodyti esamų vibracijos matavimų prie geležinkelio linijų rezultatus.
Atsižvelgta. Prašoma informacija bus pateikiama kartu su PAV ataskaita.
3.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos,

Antakalnio g. 25, 10312 Vilnius

  1. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetencija Natūra 2000 ir nacionalinių saugomų teritorijų ir jose saugomų vertybių aspektu išnagrinėjo Jūsų pateiktą europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano (toliau - Specialusis planas) plėtros koncepciją ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentą.
  2. Pritariame specialiojo plano plėtros koncepcijai ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos kokybei ir nagrinėtoms alternatyvoms.
Pritarta.
4.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija,
J. Basanavičiaus g. 5,
LT-01118 Vilnius

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Šnipiškių g. 3,
LT-09309 Vilnius

  1. Kultūros ministerija kartu Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) pagal kompetenciją išnagrinėjo nacionalinio lygmens specialiojo planoEuropinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą
    (toliau – SPAV ataskaita). Kultūros ministerija iš esmės pritaria KPD 2015-07-23 rašte Nr. ( 1.36.)2-1769 (rašto kopija pridedama) SPAV ataskaitos pateiktai pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams ir prašo į jas atsižvelgti bei atitinkamai patikslinti SPAV ataskaitą.

Jei tikslinant SPAV ataskaita paaiškės, kad ne į visas KPD pastabas ir pasiūlymus yra galimybės atsižvelgti, prašome SPAV ataskaitą teikiant pakartotiniam derinimui nurodyti į kurias KPD pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta ir dėl kokių priežasčių.

PRIDEDAMA. KPD rašto kopija, 6 lapai.

Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena (toliau – „Rail Baltica“) specialusis planas pagal planavimo darbų programą, patvirtintą Susisiekimo ministro 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3-371, yra nacionalinio lygmens specialusis planas, kurį tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadinasi, geležinkelio „Rail Baltica“ specialusis planas pagal yra valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, todėl išduoti sąlygas tokiam dokumentui bei jo sprendiniams turi pritarti Kultūros ministerija, vadovaudamasi Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ir Aplinkos ministrų 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymais Nr. 3-334-(E) / D1-672, nuostatomis. Be to, pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1467, 7.2.1.4 punkto nuostatas Kultūros ministerija, o ne Kultūros paveldo departamentas, yra ir „Rail Baltica“ specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) subjektas.

Taigi, šiame rašte išdėstoma tik Kultūros paveldo departamento nuomonė dėl „Rail Baltica“ specialiojo plano SPAV ataskaitos, plačiau nenagrinėjant pateiktos specialiojo plano koncepcijos bei archeologinių žvalgymų pažymos. Tačiau būtina pažymėti, kad skirtingai nuo „Rail Baltica“ specialiojo plano derinimo ir SPAV procedūrų, pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 22 punktą ir Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2006 m.
rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. Į-391 nuostatas „Rail Baltica“ PAV subjekto funkcijas atliks ne Kultūros ministerija, bet Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai. Dėl to prašytume ir ateityje bet kokią gautą ar parengtą dokumentaciją, susijusią su geležinkelio trasa „Rail Baltica“, nukreipti susipažinimui ir Kultūros paveldo departamentui, nes tai būtina, norint užtikrinti derinimo procedūrų operatyvumą ir kompleksiškumą.

Kultūros ministerija kaip SPAV subjektas „Rail Baltica“ specialiojo plano SPAV apimties nustatymo dokumentui pritarė 2015-04-10 raštu Nr. S2-1000 ir jame nurodė, jog, rengiant SPAV ataskaitą, būtina atsižvelgti ir į Kultūros paveldo departamento 2015-03-26 rašte
Nr. (11.13.)2-752 išdėstytas nuostatas. Iš SPAV ataskaitos rengėjo ar SPAV organizatoriaus nebuvo gauta jokių išvadų, kad į aukščiau minėto rašto nuostatas neatsižvelgta, todėl darytina išvada, kad su Kultūros paveldo departamento pasiūlymais, pateiktas 2015-03-26 rašte Nr. (11.13.)2-752, buvo sutikta. Taigi, atliekant SPAV, greta jau užsibrėžtų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tikslų kultūros paveldo srityje turėjo būti išnagrinėti ir šie klausimai:

1) kokios bus tolimesnės galimybės Siaurojo geležinkelio kompleksą (u.k. 21898) pritaikyti kultūrinio turizmo ar kitoms reikmėms, per jį nutiesus „Rail Baltica“ trasą;

2) kokios bus galimybės ateityje kai kuriose nekilnojamosiose kultūros vertybėse (toliau – kultūros vertybės) (pvz., dvarų sodybose, malūnuose, vienuolynuose ir pan.) vystyti atstatomojo pobūdžio rekreacines veiklas, greta jų (1 km spinduliu) nutiesus „Rail Baltica“;

3) kokią įtaką darys „Rail Baltica“ jau susiformavusiam kelių tinklui ir kaip tokie pokyčiai atsilieps kultūros vertybių, nutolusių 1 km spinduliu nuo planuojamos geležinkelio trasos, pasiekiamumui;

4) įvertinti „Rail Baltica“ trasos ruožus vizualinės taršos atžvilgiu, jeigu planuojama įrengti gana aukštus inžinierinius statinius (pvz., viadukus, telekomunikacijų, apšvietimų bokštus ir pan.) netoli kultūros vertybių (500 m atstumu) arba jų apsaugos zonose (jeigu ji nustatyta);

5) atliekant SPAV procedūras pasitelkti ne tik archeologijos, bet ir inžinierinio, architektūrinio ir urbanistinio paveldo (dėl dvarų sodybų) atestuotus specialistus ar šių paveldo sričių mokslininkus, kurie galėtų įvertinti „Rail Baltica“ specialiojo plano sprendinius paveldosauginiu aspektu.

Susipažinus su „Rail Baltica“ specialiojo plano SPAV ataskaita, nustatyta, kad joje tik iš dalies įgyvendintos SPAV apimties nustatymo dokumento ir Kultūros paveldo departamento 2015-03-26 rašte
Nr. (11.13.)2-752 nurodytos nuostatos.

Visų pirma, neatsižvelgta į Kultūros paveldo departamento 2015-03-26 rašte Nr. (11.13.)2-752 pateiktą pasiūlymą, jog būtina pasitelkti atestuotus inžinierinio, architektūrinio ir urbanistinio paveldo specialistus, kurie galėtų operatyviai teikti kompetentingas išvadas ir sprendinius, susijusius su šių paveldo rūšių apsauga. Be to, tokie specialistai būtų įvertinę tam tikrus „Rail Baltica“ ruožus vizualinės taršos atžvilgiu, jeigu planuojama įrengti gana aukštus inžinierinius statinius (pvz., viadukus) netoli kultūros vertybių arba jų apsaugos zonose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, 8.1 punkto nuostatas SPAV organizatorius teisės aktų nustatyta tvarka gali sutartiniais pagrindais pasitelkti fizinį ar juridinį asmenį, ar kitą organizaciją SPAV dokumentams rengti. Dėl kokių priežasčių to nebuvo atlikta, SPAV ataskaitoje nėra paaiškinama.

1) Tiesiant bei vėliau eksploatuojant planuojamą geležinkelio liniją, Siaurojo geležinkelio komplekso
(u.k. 21898) pritaikymas kultūrinio turizmo ar kitoms reikmėms nebus apriboti, todėl išliks visos esamos minėto objekto pritaikymo tolesnės galimybės;

2) Tiesiant bei vėliau eksploatuojant planuojamą geležinkelio liniją, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės nebus apribojamos, taip pat neplanuojamas joks kitas neigiamas poveikis (vizualinė tarša, kt.), todėl visose nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėse išliks galimybės vystyti atstatomojo pobūdžio rekreacines veiklas;

2) Tiesiant bei vėliau eksploatuojant planuojamą geležinkelio liniją, susisiekimo komunikacijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės nebus apribojamos, taip pat neplanuojamas joks kitas neigiamas poveikis (vizualinė tarša, kt.), todėl visose nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėse išliks galimybės vystyti atstatomojo pobūdžio rekreacines veiklas;

Atsižvelgta. Informuojame, kad vadovaujantis Kultūros paveldo departamento 2015-03-26 rašte
Nr. (11.13.)2-752 pateiktu pasiūlymu, jog būtina pasitelkti atestuotus inžinierinio, architektūrinio ir urbanistinio paveldo specialistus, buvo pasitelkta nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių vertinimo ekspertė Nijolė Ščiogolevienė (atestato Nr. 1925). Taip pat informuojame, kad nuo planuojamos geležinkelio linijos trasos kultūros paveldo vertybės yra nutolusios daugiau kaip 300-500 m atstumu, todėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu, kai dar nėra tiksliai nustatyti planuojamos geležinkelio linijos sprendiniai (sankasos, tiltų, viadukų aukščiai) yra pakankamai sudėtinga galutinai įvertinti planuojamos geležinkelio linijos vizualinę taršą.

Išsamus vizualinės taršos poveikio paveldo vertybėms tyrimas bus atliktas planuojamos geležinkelio linijos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo metu.

  1. Antra, SPAV metu nagrinėjamos keturios „Rail Baltica“ alternatyvos, apimant teritorijas, kurios yra nutolusios 1 km spinduliu į abi puses nuo ašinių linijų. SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje, kuriame aptariamos galimos pasekmės kultūros vertybėms, yra išvardintos ne visos kultūros vertybės, kurios yra nutolusios 1 km spinduliu nuo kiekvienos „Rail Baltica“ alternatyvos. Dėl šios priežasties SPAV ataskaitoje iki galo neišnagrinėtas ir galimas kiekvienos „Rail Baltica“ alternatyvos poveikis kultūros paveldui. Preliminariai SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje trūksta šių nekilnojamųjų kultūros vertybių (jų gali būti ir daugiau): 1) Didžiųjų Gružių (Kalneliškių) buv. dvaro sodybos fragmentai (u.k. 419; alternatyvos Nr. 4 atžvilgiu), 2) Kyburių buv. dvaro sodybos fragmentai (u.k. 427; alternatyvos Nr. 4 atžvilgiu), 4) Kyburių senkapis (u.k. 5437; alternatyvos Nr. 4 atžvilgiu), 4) Pastatas, adresu Panevėžio g. 4, Pušaloto mstl. (u.k. 2334; alternatyvų Nr. 3 ir 4 atžvilgiu), 5) Lietuvos karininko, savanorio Vinco Jonuškos kapas (u.k. 2829; alternatyvos Nr. 4 atžvilgiu), 6) Dikonių pilkapis (u.k. 6568; alternatyvų Nr. 3 ir 4 atžvilgiu), 7) Pušaloto žydų senosios kapinės (u.k. 20732; alternatyvos Nr. 4 atžvilgiu), 8) Kalneliškių kaimo senosios kapinės, vad. Vopnyčios kalnu (u.k. 38113; alternatyvos Nr. 4 atžvilgiu) ir 9) Vainekonių senkapis, vad. Katmilžiais (u.k. 6604; alternatyvos Nr. 4 atžvilgiu).
Atsižvelgta. SPAV ataskaita papildyta papildomomis vertybėmis. Minėtoms vertybėms atliktas planuojamos geležinkelio linijos neigiamų pasekmių vertinimas (SPAV ataskaitos 8.9 skyrius).
  1. Taip pat būtina pažymėti, kad SPAV ataskaitos rengėjas nusprendė pasekmes nagrinėti ne tik kultūros vertybės, bet ir jos kompleksinių dalių, atžvilgiu. Tačiau, tokios pasekmės įvertintos ne visų kompleksinių dalių atvejais, o atrankos principai nepaaiškinti. Pavyzdžiui, Joniškėlio dvaro sodybos (u.k. 424) atveju iš dvidešimt kompleksinių dalių galimos „Rail Baltica“ pasekmės aptariamos tik dėl dviejų kompleksinių dvaro dalių - tvarto (u.k. 23483) ir sodininko namo (u.k. 23482). Tokiu būdu, SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje, laikantis SPAV ataskaitos rengėjo pasirinkto principo, turėtų būti išvardintos visos kultūros vertybių kompleksinės dalys (išskyrus Siaurojo geležinkelio komplekso atveju) bei išnagrinėtas galimos „Rail Baltica“ trasos pasekmės tokioms dalims. Arba - pasekmių vertinimas turėtų būti atliekamas tik visos kultūros vertybės atžvilgiu (išskyrus Siaurojo geležinkelio komplekso atveju).
Atsižvelgta. Pasekmių vertinimas Joniškėlio dvaro sodybos (u.k. 424) atliktas tik visos kultūros vertybės atžvilgiu (SPAV ataskaitos psl.).
  1. Be to, reikėtų pastebėti, kad kultūros vertybės yra skirtingai nutolusios nuo kiekvienos „Rail Baltica“ alternatyvos ir šie duomenys pateikti SPAV ataskaitos 6 priede, tačiau jie nėra pateikiami SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje. Tokiu būdu, siūlytume SPAV ataskaitos 8.9 skyrių patobulinti ir prie kiekvienos kultūros vertybės nurodyti, kokiu atstumu ji yra nutolusi nuo konkrečios „Rail Baltica“ alternatyvos.
Atsižvelgta. Atstumai iki konkrečios kultūros paveldo vertybės yra nurodyti SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje. Informuojame, kad tais atvejais kada sutampa kelios alternatyvos trasos, atstumai iki kultūros paveldo vertybės nurodyti taip pat keletui alternatyvų.
  1. SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje, kurioje aptariamos galimos „Rail Baltica“ pasekmės kultūros vertybėms, iš viso nenagrinėjamas galimos vizualinės taršos klausimas, nors tai buvo nurodyta atlikti Kultūros paveldo departamento 2015-03-26 rašte
Taigi, SPAV ataskaita turėtų būti taisoma iš esmės ir kiekvienos „Rail Baltica“ alternatyvos atveju įvertintas galimas vizualinės taršos poveikis kultūros vertybėms, ties kuriomis planuojama įrengti aukštus inžinierinius statinius, reikalingus „Rail Baltica“ nutiesti ir eksploatuoti. Jeigu SPAV metu tokių inžinierinių statinių (pvz., telekomunikacijos, apšvietimo bokštų ir kt.) vietos nežinomos, SPAV metu vizualinės taršos analizė galėtų būti atlikta nors planuojamų viadukų atžvilgiu. Tokia analizė ypač aktuali dėl Baltpamūšio buv. dvaro sodybos fragmentų (u.k. 414), Vaškų urbanistinės vietovės (u.k. 17120), Joniškėlio dvaro sodybos (u.k. 424) ir Joniškėlyje esančių Siaurojo geležinkelio kompleksinių (u.k. 21898) dalių, Siaurojo geležinkelio Vaitkūnų stoties (u.k. 21923) ir Maldučionių senkapio, vad. Kapeliais (u.k. 6627), Kauklių buv. dvaro sodybos fragmentų (u.k. 426) ir Pušalote esančių Siaurojo geležinkelio komplekso (u.k. 21898) dalių bei dėl šiek tiek toliau esančios Kūčių dvaro sodybos, vad. Bistrampolio (u.k. 385), nes, tiesiant „Rail Baltica“, per kelią Nr. A8, ties Joskildų k., turėtų būti sprendžiama kelių sankirtos problema.
Atsižvelgta. Informuojame, kad nustatant planuojamos geležinkelio linijos padėtį plane bei numatydami galimus automobilių kelių ir geležinkelio sankirtų sprendinius, įvertinome, kad minėti sprendiniai (viadukai, tiltai) turėtų kuo mažesnę vizualinę taršą kultūros paveldui. Taip pat pažymėtina, kad nuo planuojamos geležinkelio linijos trasos kultūros paveldo vertybės yra nutolusios daugiau kaip 300-500 m atstumu, todėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu, kai dar nėra tiksliai nustatyti planuojamos geležinkelio linijos sprendiniai (sankasos, tiltų, viadukų aukščiai) yra pakankamai sudėtinga galutinai įvertinti planuojamos geležinkelio linijos vizualinę taršą. Išsamus vizualinės taršos poveikio paveldo vertybėms tyrimas bus atliktas planuojamos geležinkelio linijos statybos ir eksploatacijos rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
  1. Kaip jau ir minėjome 2015-03-26 rašte Nr. (11.13.)2-752, „Rail Baltica“ - tai barjerinis susisiekimo statinys, dėl kurio keisis nusistovėjęs kelių tinklas. Dėl šios priežasties vienaip ar kitaip gali kisti ir patekimas į kultūros vertybes. Dėl šios priežasties gana svarbus pasekmių vertinimo aspektas yra kultūros vertybių pasiekiamumas, nutiesus „Rail Baltica“. Kadangi SPAV ataskaitoje nagrinėjamos ne visos 1 km spinduliu nuo „Rail Baltica“ nutolusios kultūros vertybės, todėl, visų pirma, trūksta informacijos apie pasikeitusi pasiekiamumą ir numatytas kompensacines priemones dėl aukščiau išvardintų trūkstamų kultūros vertybių.
Atsižvelgta. Informuojame, kad papildžius SPAV ataskaitoje nenurodytomis kultūros paveldo vertybėmis, kultūros paveldo vertybių pasiekiamumo įvertinimas taip pat yra papildytas (SPAV ataskaitos 8.9 skyrius).
  1. Be to, kultūros vertybės pasiekiamumas suvokiamas kaip maršrutas, todėl SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje pasigendama informacijos, kokie maršrutai buvo nagrinėjami, vertinant „Rail Baltica“ pasekmes kultūros vertybės pasiekiamumui, t.y. neįvardijama vietovė, iš kurios vykstama į pačią kultūros vertybę. Kultūros paveldo departamento nuomone, išvykimo tašku turėtų būti seniūnijos centras, o, jeigu kultūros vertybė yra seniūnijos centre – tokiu išvykimo tašku turėtų būti artimiausios savivaldybės centras. Taigi, SPAV ataskaitos 8.9 dalyje ties skiltimis „Pasekmės pasiekiamumui“ turėtų būti nurodami maršruto išvykimo taškai ir konkretūs duomenys, kaip kinta pats maršrutas kiekvienos „Rail Baltica“ alternatyvos atžvilgiu. Jeigu nustatomi maršruto pokyčiai (pvz., jis pailgėja), turi būti aiškiai įvardijamos „Rail Baltica“ sukeliamos pasekmės ir nurodomos, ar būtinos kompensacinės priemonės ir kokios, arba tiesiog pateikiama informacija, jog kultūros vertybė gali būti pasiekiama alternatyviu, tačiau adekvačiu, maršrutu (jeigu taip - kokiu).

Atsižvelgta. Sutinkame dėl siūlomo kultūros paveldo pasiekiamumo vertinimo naudojant maršrutų metodą. Tačiau, pažymėtina, kad nagrinėjamos kultūros paveldo vertybės neturi alternatyvių maršrutų (prie kultūros paveldo vertybės dažniausiai veda vienas kelias), todėl Jūsų siūlomas metodas SPAV ataskaitoje nebuvo taikomas.

Pažymėtina, kad parengus specialiojo plano sprendinius (kelių pertvarkymo sprendinius), rengiant PAV ataskaitą yra pakartotinai įvertinta galimybė naudoti maršrutų metodą kultūros paveldo vertybių pasiekiamumui vertinti.

  1. Taip pat iš SPAV ataskaitos 8.9 skyriaus nuostatų lieka neaišku, vis dėlto koks bus „Rail Baltica“ poveikis Maldučionių senkapio, vad. Kapeliais (u.k. 6627), pasiekiamumui ir vis dėlto kokios kompensacinės priemonės čia numatytos, nes šiuo metu iš seniūnijos centro, Pušaloto mstl., minėtas senkapis greičiausiai pasiekiamas per Valmonių k., keliu Nr. 2904, per kurį visų alternatyvų atžvilgiu planuojama tiesti „Rail Baltica“. SPAV ataskaitoje tiesiog apsiribojama, kad iš rytinės pusės bus pertvarkomi keliai (p. 108), o pasekmės pasiekiamumui vertinamos kaip „galimos netiesioginės neigiamos“ arba „planuojama geležinkelio linija neigiamų pasekmių vertybės pasiekiamumui neturės“ (p. 96). Dviprasmiškos ir neišbaigtos formuluotės pateikiamos ir dėl Kauklių buv. dvaro sodybos fragmentų (u.k. 426; p. 95), Šedeikonių senkapio, vad. Milžinkapiu (u.k. 6630; p. 94), bei Ožkyčių senkapio, vad. Milžinkapiu (u.k. 6630; p. 94).
Atsižvelgta. Atitinkamai patikslintas SPAV ataskaitos 8.9 skyrius.
  1. Atkreiptinas dėmesys, kad SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje klaidingai nurodama, kaip bus patenkama prie dekoratyvinės skulptūros „Nevėžis“ (u.k. 15357) ir Papusiu piliakalnio (u.k. 20527). Čia pateikiama informacija, jog šių vertybių vakarinė dalis ribojasi su magistraliniu keliu Nr. A8, tačiau toks kelias yra apie 10 km į pietryčius nuo šių vertybių. Nustatyta, kad greičiausias būdas patekti į aukščiau nurodytus objektus iš Panevėžio yra per Berniūnus arba Navaršonius, tačiau šiose vietovėse esamą kelių tinklą kerta „Rail Baltica“ alternatyvos Nr. 1 ir Nr. 2, o informacijos, kaip bus pertvarkomas pats kelių tinklas, nenurodama. Taigi, SPAV ataskaitoje turi būti pervertintas „Rail Baltica“ poveikis aukščiau nurodytoms kultūros vertybėms, nes vertinimas remiasi klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis.
Atsižvelgta. Atitinkamai patikslintas SPAV ataskaitos 8.9 skyrius.
  1. Manytume, kad, atliekant pasekmių kultūros vertybių pasiekiamumui vertinimą, SPAV procedūrose tikslinga apimti ir platesnį arealą, negu buvo nurodyta Kultūros paveldo departamento 2015-03-26 rašte Nr. (11.13.)2-752, t.y. ir tas kultūros vertybes, kurios yra nutolusios daugiau kaip 1 km nuo „Rail Baltica“ alternatyvų. Pavyzdžiui, būtina panagrinėti, kaip kis patekimas į Bukonių dvaro sodybą (u.k. 114; nutolusi apie 1,5 km į rytus nuo visų alternatyvų) iš Jonavos, kai „Rail Baltica“ trasa bus nutiesta per kelią Nr. 224. Arba, kaip kis Ramygalos urbanistinės vietovės (u.k. 17101) pasiekiamumas iš rytų pusės (Vadoklių mstl. pusės), kai per kelią Nr. 1204 bus nutiesta geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa.
Atsižvelgta. Išsamus pasiekiamumo vertinimas yra atliekamas rengiant PAV ataskaitą.
  1. Reaguojant į Kultūros paveldo departamento 2015-03-26 rašte Nr. (11.13.)2-752 pateiktą pasiūlymą, jog SPAV proceso metu būtų įvertintos galimybės ateityje kai kuriose kultūros vertybėse (pvz., dvarų sodybose, malūnuose, vienuolynuose ir pan.) vystyti atstatomojo pobūdžio rekreacines veiklas, greta jų (1 km spinduliu) nutiesus „Rail Baltica“, SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje prie kultūros vertybių pateikiama skiltis „Pasekmės pritaikomumui“. Tačiau SPAV ataskaitos rengėjas šiose skiltyse vertina ne galimo triukšmo, bet kelių tinklo ir tiesioginio geležinkelio poveikį kultūros vertybių pritaikomumui.
Atsižvelgta. Triukšmo lygio vertinimas yra atliekamas PAV ataskaitos rengimo metu, parengus specialiojo plano sprendinius bei nustačius planuojamos geležinkelio linijos parametrus (sankasos, tiltų, viadukų aukščius).
  1. Taigi, galime konstatuoti, kad SPAV ataskaitoje iš esmės „Rail Baltica“ pasekmės kultūros vertybių pritaikomumui nėra įvertintos, nors iš SPAV ataskaitos žinome, kad buvo atliktas galimo „Rail Baltica“ triukšmo modeliavimas, naudojant „Soundplan“ programinę įrangą, o tam tikrose „Rail Baltica“ atkarpose fiksuotas triukšmas, viršijantis ribinius dydžius. Dėl to SPAV ataskaita turėtų būti taisoma iš esmės ir kiekvienos „Rail Baltica“ alternatyvos atveju įvertintas galimas akustinės taršos poveikis kultūros vertybėms, jeigu jose pagal triukšmo modeliavimo duomenis viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, kurie taikomi gyvenamosios, rekreacinės ir kitokio atstatomojo pobūdžio paskirtiems objektams. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šioms kultūros vertybėms: 1) Kūčių dvaro sodybai, vad. Bistrampoliu (u.k. 385; objektas nutolęs daugiau kaip 1 km nuo „Rail Baltica“ trasos, tačiau čia kasmet vyksta klasikinės muzikos festivaliai), 2) Kauklių buv. dvaro sodybos fragmentams (u.k. 426), 3) Joniškėlio dvaro sodybai (u.k. 424), 4) Vaškų vėjo malūnui (u.k. 16045; priėjo pristatytame priestate gali būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos), 5) Baltpamūšio buv. dvaro sodybos fragmentams (u.k. 414; nors objektas apleistas, tačiau yra ant Mūšos kair. kranto) bei 6) Didžiųjų Gružių (Kalneliškių) buv. dvaro sodybos fragmentams (u.k. 419; alternatyvos Nr. 4 atžvilgiu).
Atsižvelgta. Išsamus triukšmo vertinimas, nustatant triukšmo mažinimo priemones, yra atliekamas rengiant PAV ataskaitą. SPAV ataskaitos rengimo metu triukšmo modeliavimas buvo atliktas preliminarus siekiant nustatyti planuojamos geležinkelio linijos padėtį plane, t.y. minimalius atstumus iki gyvenamosios aplinkos, kultūros paveldo vertybių, saugomų teritorijų bei kt. objektų.
  1. Kadangi tiesiant „Rail Baltica“ per Panevėžį iš esmės nėra galimybių nekirsti Siaurojo geležinkelio komplekso (uk. 21898) teritorijos, Kultūros paveldo departamento 2015-03-26 rašte Nr. (11.13.)2-752 pasiūlyta SPAV metu įvertinti, kokios bus tolimesnes galimybės Siaurojo geležinkelio kompleksą pritaikyti kultūrinio turizmo ar kitoms reikmėms, nutiesus „Rail Baltica“ trasą. Šiuo klausimu 2015 m. gegužės 11 d. buvo organizuotas pasitarimas, kuriame iš esmės buvo pritarta, jog, esant techninėms galimybėms, ties Joniškėliu (Pasvalio r. sav.) Siaurojo geležinkelio ruožas turėtų būti perkeltas į antrą lygį, greta planuojamo automobilių viaduko kelyje Joniškėlis - Gustoniai, o kitose vietose „Rail Baltica“ tiesiama virš Siaurojo geležinkelio komplekso teritorijos, t.y. „Rail Baltica“ trasai būtų įrengiami viadukai virš siaurojo geležinkelio linijos. Pagal SPAV ataskaitos grafiniuose prieduose pateiktus duomenis geležinkelio „Rail Baltica“ visos alternatyvos Siaurojo geležinkelio kompleksą kerta ties Joniškėliu (Pasvalio r. sav.; 147-149 km) ir ties Vaitkūnais (Pasvalio r. sav.; 139-141 km), o alternatyvų Nr. 3 ir 4 atžvilgiu – dar dviejose vietose: tarp Pušaloto ir Mikoliškio (Pasvalio r. sav.; 134-136 km) bei ties Bernatoniais (Panevėžio r. sav.; 116-117 km). Tačiau SPAV ataskaitos tekstinėje dalyje aptariami ne visi susikirtimo taškai. Pavyzdžiui, SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje nenagrinėjamos pasekmės Siaurojo geležinkelio kompleksui „Rail Baltica“ ruože nuo 134 iki 136 km. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad „Rail Baltica“ ruože nuo 116 iki 117 km alternatyvos Nr. 1 ir 2 nekerta Siaurojo geležinkelio komplekso teritorijos, tačiau SPAV ataskaitos 8.9 skyriuje nurodama, kad šiame ruože pasekmių vertinimas atliekamas visų alternatyvų atžvilgiu (p. 93). Šie faktiniai netikslumai turi būti ištaisyti.
Atsižvelgta. Atitinkamai patikslinti SPAV ataskaitos 8.9 ir 9.9 skyriai.
  1. Taip pat norėtume pažymėti, kad SPAV ataskaitos rengėjas ties Joniškėliu turėtų papildomai įvertinti, ar bus galimybes pritaikyti čia esančius Joniškėlio stoties semaforus (u.k. 21915, 21916), kai paties siaurojo geležinkelio trasa bus perkelta į antrą lygį, greta čia planuojamo automobilių viaduko kelyje Joniškėlis - Gustoniai.
Atsižvelgta. Minėtas vertinimas bus atliekamas rengiant PAV ataskaitą, konkretizavus specialiojo plano sprendinius.
  1. Susipažinus su SPAV ataskaitos priedais, nustatyta, kad jos 6 priede nurodyta, jog „Rail Baltica“ trasa be Siaurojo geležinkelio komplekso (u.k. 21898) kerta dar tris kultūros paveldo objektus: 1) Kauno tvirtovės 5-ąjį fortą (u.k. 26353; 4-5 km), 2) Kaimo tvirtovės tarpines kareivines (u.k. 26539; 4-5 km) ir 3) Daukliūnų akmenį su „Meškos“ ir „Veršiuko“ pėdomis (u.k. 2010; 18-19 km). Sulyginus Kultūros vertybių registro duomenis su gautais kartografiniais duomenimis iš AECOM Infrastructure & Environment UK Limited filialo atstovo M. Dumbravos, nustatyta, kad: 1) Kauno tvirtovės tarpines kareivines (u.k. 26539) ir „Rail Baltica“ trasą skiria apie 21-22 m atstumas, 2) Kauno tvirtovės 5-asis fortas (u.k. 26353) nuo „Rail Baltica“ trasos nutolęs apie 260- 270 m, o 3) Daukliūnų akmuo yra už 23-24 m nuo „Rail Baltica“ trasos. Taigi, lieka neaišku, kokiais duomenimis remiantis SPAV ataskaitos 6 priede yra teigiama, kad „Rail Baltica“ trasa kerta dar trijų kultūros paveldo objektų teritorijas. Be to, SPAV ataskaitos 6 priede turi būti paaiškinta, nuo kurios kultūros vertybės dalies (nuo arčiausios teritorijos ar apsaugos zonos ribos, ar kultūros vertybės centro ir pan.) yra matuojamas atstumas iki „Rail Baltica“ trasos ir kas laikoma „Rail Baltica“ trasa (alternatyvos ašinė linija, geležinkelio sankasos apačia, arčiausia geležinkelio apsaugos zonos riba ir pan.).
Neatsižvelgta. SPAV yra atliekamas naujai planuojamai geležinkelio linijai, t.y. nuo A1 magistralinio kelio pradžios ties Neveronimis. Atkarpoms Rokai – Palemonas ir Palemonas – Kaunas SPAV neatliekamas, kadangi specialusis planas šiose vietose jokių sprendinių nenumato.
  1. Taipogi, būtina atkreipti SPAV ataskaitos rengėjų dėmesį, kad pagal šiuo metu turimus duomenis Daukliūnų akmens su „Meškos“ ir „Veršiuko“ pėdomis (u.k. 2010) vieta yra klaidingai pažymėta Kultūros vertybių registre. Preliminarios akmens centro koordinatės LKS-94 yra - X 6091346, Y 507792. Artimiausiu metu Kultūros paveldo centrui bus pavesta patikslinti akmens geolokacinius duomenis ir jie bus pateikti SPAV ataskaitos rengėjui ei. paštu ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo 1 d. Be to, ties Daukliūnų akmeniu rekonstruojant esančio geležinkelio atkarpą „Rail Baltica“ trasai, naujas geležinkelio vėžes reikėtų numatyti esamos geležinkelio linijos vakarinėje pusėje.
Atsižvelgta. Informacija patikslinta SPAV ataskaitoje.
  1. Taip pat lieka neaišku, kodėl SPAV ataskaitoje nevertinamos galimos „Rail Baltica“ pasekmės Kauno tvirtovės 5-ajam fortui (u.k. 26353) ir Kauno tvirtovės tarpinėms kareivinėms (u.k. 26539), nors ataskaitoje ir pažymima, kad jas kerta „Rail Baltica“ trasa. Peržiūrėjus SPAV ataskaitą nustatyta, jog „Rail Baltica“ trasa prasideda ties Rokų geležinkelio stotimi, tačiau ataskaitoje iš esmės nenagrinėjamos pasekmės kultūros vertybėms, kurios yra ties „Rail Baltica“ trasa ir patenka į Kauno m. sav. teritoriją. Taigi, siūlytume SPAV ataskaitą papildyti „Rail Baltica“ sukeliamų pasekmių šioms vertybėms vertinimu, o, jeigu tai buvo atlikta ankstesnių SPAV metu, pateikti konkrečias nuorodas į tokius vertinimus, pažymint, kas ir kada tai atliko, kada buvo gauti Kultūros paveldo departamento pritarimai bei trumpą tokių vertinimų apibendrinimą Jeigu ankstesnių SPAV duomenys nėra išsamūs ir jie neatitinka Kultūros paveldo departamento 2015-03- 26 rašte Nr. (11.13.)2-752 išdėstytų nuostatų, siūlytume kultūros vertybių, kurios yra nutolusios ne toliau kaip 1 km nuo „Rail Baltica“ trasos ir patenka į Kauno m. sav. teritoriją, atžvilgiu atlikti vertinimo procedūros šio SPAV metu.
Atsižvelgta. SPAV yra atliekamas specialiuoju planu planuojamos naujos dvikelės europinio standarto geležinkelio linijos alternatyvoms, t.y. specialiojo plano plėtros koncepcijos alternatyvų bendriesiems sprendiniams. Atsižvelgiant į tai, kad specialiojo plano alternatyvų bendrieji sprendiniai prasideda nuo Kauno VLC pabaigos ties magistralinio kelio A1 viaduku, SPAV atliekamas teritorijoje nuo Kauno VLC pabaigos iki sienos su Latvijos Respublika.
  1. Taip pat būtina pažymėti, kad Kultūros paveldo departamentas nekėlė ir nekelia reikalavimo, jog SPAV metu turi būti atlikti „Rail Baltica“ trasos archeologiniai tyrimai, siekiant identifikuoti dar neregistruotus archeologinio paveldo ar kitus objektus, nes, laikomasi principo, jog tai turi būti atlikta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu, kai iš esmės žinoma pagrindinė alternatyva ir kelios jos subalternatyvos. Ši nuostata jau buvo išdėstyta Kultūros paveldo departamento 2014-08-20 rašte Nr. (11.13.)2-1740, kuris buvo adresuotas AB „Lietuvos geležinkeliai“. Siekiant išlaikyt nuoseklumą ir aiškumą tarp įvairių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, siūlytume į SPAV dokumentaciją neįtraukti Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas - Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos archeologinių tyrimų, atliktų dr. R. Vengalio pagal Kultūros paveldo departamento 2015-04-15 leidimą Nr. LA-65, pažymos, o tai padaryti „Rail Baltica“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Taigi, manytume, kad pateikiamoje SPAV ataskaitoje, 8.9 skyriaus pradžioje, užtektų tik paminėti, kad tokie archeologiniai tyrimai buvo atlikti ir jų rezultatai bus pateikti poveikio aplinkai vertinimo metu, o SPAV ataskaitos 9.9 skyriuje nurodyti, kad būtini archeologiniai tyrimai tiek registruotų, tiek spėjamų archeologinio paveldo objektų atžvilgiu bus pateikti „Rail Baltica“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, nagrinėjant SPAV ataskaitą, buvo susipažinta ir su aukščiau nurodyta archeologinių tyrimų pažyma, joje rasta keletas netikslumų, taip pat iškilo keletas klausimų dėl tolimesnių archeologinių tyrimų apimties, tačiau Kultūros paveldo departamentas, kaip PAV subjektas, apie tai AECOM Infrastructure & Environment UK Limited filialą, kaip PAV ataskaitos rengėją, informuos atskiru raštu.
Atsižvelgta. Atitinkamai patikslintas SPAV ataskaitos
9.9 skyrius.
  1. Ištaisius aukščiau nurodytus trūkumus, siūlytume pataisyti „Rail Baltica“ specialiojo plano koncepcijos nustatymo ataskaitą ir papildyti SPAV ataskaitos 10.5.8 skyrių bei iš jo išplaukiančius kitus skyrius, nurodant ne tik kertamų kultūros vertybių skaičių, kaip pagrindinį motyvą pasirenkant „Rail Baltica“ trasą iš keturių alternatyvų, bet ir galimą neigiamą poveikį, susijusį su kultūros vertybių pasiekiamumu ir pritaikomumu. Taip pat būtina pažymėti, kad SPAV ataskaitos 7.2 skyriuje, kuriame aptariama „Rail Baltica“ specialiojo plano atitiktis bendrojo teritorijų planavimo dokumentams rekreacinių teritorijų, gamtinio karkaso, žemėnaudos, ir žemėvaldos atžvilgiu, nėra išnagrinėta, kaip rengiamo „Rail Baltica“ specialiojo plano sprendiniai siejasi su Lietuvos Respublikos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX- 1154, bei Kauno ir Panevėžio apskričių bei atskirų savivaldybių bendrųjų planų, kurie taip pat nustato reikalavimus kultūros paveldo apsaugai, sprendiniais, nors tai buvo pareikalauta Kultūros paveldo departamento 2015-03-26 rašte Nr. (11.13.)2-752.
Atsižvelgta. Pažymime, kad nei viena alternatyvos trasa nekerta kultūros paveldo vertybių, išskyrus vertybes kurios kertamos neišvengiamai (linijinio pobūdžio – Siaurojo geležinkelio kompleksas), vertybių palyginimas pagal galimą neigiamą poveikį, žinant kad jis yra minimalus, yra sunkiai palyginamas. Taip pat minėtas metodas negali būti naudojamas, kadangi dar nėra konkretizuoti specialiojo plano bendrieji sprendiniai – nėra žinomi geležinkelio infrastruktūros parametrai (statinių aukščiai ir gabaritai).
8.

Latvijos Respublikos valstybinis aplinkos biuras,

Rūpniecibas iela 23, Riga, LV-1045

2015-08-21 raštas

  1. Nepaisant to, kad Latvijos Respublikos transporto ministerija ankščiau yra atkreipusi dėmesį
    (2014-01-16 raštu Nr. 15-01/251 išsiųstu Latvijos Respublikos valstybiniam aplinkos biurui dėl Europinės vėžės geležinkelio linijos Kaunas – valstybės siena su Latvija strateginio pasekmių aplinkai vertinimo), vis dėl to Lietuvos Respublikos rengiamo specialiojo plano SPAV ataskaitoje nurodomos keturios alternatyvos ir du sienos su Latvija kirtimo taškai.
Tai prieštarauja AECOM parengtai galimybių studijai, kurios pagrindu 2011-12-07 buvo pasirašyta trijų Baltijos šalių transporto ministrų ketinimų deklaracija.

Atsižvelgta. Specialiojo plano plėtros koncepcijoje buvo suformuotos 4 skirtingos alternatyvos su 4 skirtingais sienos su Latvijos Respublika kirtimo taškais. Minėta dokumentacija buvo parengta įvertinus 2014 m. kovo 18 d. Nr. 3-124 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos išvadas dėl planuojamos geležinkelio linijos statybos ir eksploatacijos Šiaurės Lietuvos karstinio regiono teritorijoje. Todėl, visos plėtros koncepcijos alternatyvos buvo planuojamos apeinant Šiaurės Lietuvos karstinį regioną teritoriją.

Tačiau, atsižvelgiant į tarpvalstybinių konsultacijų metu išsakytus Latvijos Respublikos atstovų reikalavimus pakreipti planuojamos geležinkelio linijos pabaigą į AECOM galimybių studijoje nurodytą sienos kirtimo tašką ties Dagiais bei tai, kad reikalaujamos koreguoti trasos atkarpa nuo 165 iki 168 km kerta karstinio regiono ribas ir patenka į I žemių ekologinio pažeidžiamumo grupę, buvo atlikti papildomi inžineriniai geologiniai tyrimai.

Atlikus papildomus geologinius tyrinėjimus – gręžimus iki 30 m gylio jokių sukarstėjusių uolienų neaptikta, elektrinės tomografijos metu gauti rezultatai taip pat ypatingai sudėtingų sąlygų neparodė, todėl plėtros koncepcijos alternatyva buvo patikslinta, pakreipiant jos pabaigą į AECOM galimybių studijoje nurodytą LR/LV sienos kirtimo tašką.

Lietuvos Respublikos rengiamo specialiojo plano SPAV ataskaitoje yra nurodyta nepakankama informacija apie sienos nustatymo taškų vietas bei trasos tęstinumą Latvijos Respublikos teritorijoje lemiančius veiksnius.

Latvijos Respublikos transporto ministerija organizavo susitikimą 2015-04-15, kuriame dalyvavo Latvijos Respublikos transporto ministerijos, Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos, Latvijos Respublikos valstybinio aplinkos biuro, Bauskės savivaldybės, Latvijos geležinkeliai, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos dalies specialiojo plano rengėjų atstovai. Susitikimo dalyviai susitikimo metu apsikeitė informacija apie aspektus ribojančius planuojamų geležinkelių trasų padėtį. Latvijos Respublikos transporto ministerijos atstovai informavo, kad pradinės viešinimo procedūros susijusios su Europinės vėžės Rail Baltica Latvijoje detalia technine studija ir poveikio aplinkai vertinimu buvo baigtos, ir kad minėtoje dokumentacijoje pagal AECOM galimybių studiją, kuri patvirtinta trijų Baltijos šalių transportų ministrų bei Pagrindinių principų dėl Rail Baltica 1435 mm pločio vėžės geležinkelio erdvinio ir teritorinio planavimo bei preliminaraus projektavimo studiją patvirtintą Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybių Rail Baltica darbo grupėje. Taip pat Lietuvos Respublikos atstovai buvo informuoti apie trasų nustatymą ribojančius aspektus bei kitus aspektus susijusius su siūlomų alternatyvų poveikiu Bauskės savivaldybės socialiniai ir ekonominiai plėtrai, gyvenamosioms teritorijoms, valstybinės svarbos žemės ūkio teritorijoms, taip pat su
2013 m. gegužės 28 d. Latvijos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl Valstybinės svarbos žemės ūkio teritorijų.

Siekiant surasti abiems šalims tinkamus sprendinius 2015-04-21 buvo organizuotas techninių ekspertų susitikimas Bauskės savivaldybėje, kurio metu Lietuvos Respublikos, Bauskės savivaldybės bei techninių ekspertų grupės atstovai iš Latvijos Respublikos sutarė su techninių ekspertų grupės iš Lietuvos Respublikos atstovais – Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais dėl papildomų geotechninių ir geofizikinių tyrimų Lietuvos ir Latvijos valstybių pasienyje. Geotechninių ir geofizikinių tyrimų tikslas buvo įvertinti potencialias gipso vietoves, kurios galėtų įtakoti karstinių procesų susidarymą bei Rail Baltica sienos kirtimo taško vietos nurodytos AECOM galimybių studijoje padėtį. Pažymime, kad atliktų geotechninių ir geofizikinių tyrimų rezultatai parodė, kad nėra pagrindo teigti, kad nagrinėtoje teritorijoje (nei Lietuvos Respublikos nei Latvijos Respublikos teritorijoje ties AECOM galimybių studijos sienos kirtimo tašku) yra gipso sluoksnių, kurie galėtų įtakoti aktyvių karstinių procesų susidarymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją, pažymime, kad SPAV ataskaitoje turi būti nurodytas tik vienas sienos kirtimo taškas, kuris taip pat nurodytas AECOM galimybių studijoje. Vadovaujantis šiuo sienos kirtimo tašku Latvijos Respublika pradėjo PAV procedūras. Lietuvos Respublikos teritorijoje sienos kirtimo taškas atitinka alternatyvą Nr. 1. Kitos alternatyvos laikytinos kaip netinkamos Rail Baltica projektui. Taip pat pažymime, kad visi Rail Baltica sienos kirtimo taškai nustatyti trijose Baltijos šalyse, atitinka AECOM galimybių studijoje nustatytus sienos kirtimo taškus.

  1. Prašome papildyti SPAV ataskaitą informacija apie projektą „Europinės vėžės Rail Baltica Latvijoje detalios techninės studijos ir poveikio aplinkai vertinimas parengimas“, kuria buvo pagrįsta Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos kirtimo taško vieta.
Atsižvelgta. Išsamus sienos su Latvijos valstybe kirtimo taško pagrindimas bus parengtas rengiant specialiojo plano sprendinius bei poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Rengiant minėtą dokumentaciją taip pat, tačiau neapsiribodami, atsižvelgsime ir į baigto projekto „Europinės vėžės Rail Baltica Latvijoje detalios techninės studijos ir poveikio aplinkai vertinimas parengimas“ informaciją bei išvadas.
  1. Prašome papildyti SPAV ataskaitą informacija apie tai, kad atlikus papildomus geologinius ir geofizikinius tyrimus Latvijos ir Lietuvos valstybių teritorijose nustatyta, kad nėra aptikti gipso sluoksniai, kurie galėtų formuoti aktyvius karstinius reiškinius. Šią informaciją prašome nurodyti, siekiant pagrįsti vienintelį Latvijos ir Lietuvos valstybių sienos kirtimo tašką. Taip pat prašome nurodyti, kad Latvijos valstybės teritorijoje yra nagrinėjamos dvi alternatyvos kurių sienos kirtimo taškas atitinka AECOM galimybių studijoje nurodytą sienos kirtimo tašką, taip pat atitinkantį Lietuvos SPAV alternatyvos Nr. 1 sienos kirtimo tašką.
Atsižvelgta. SPAV ataskaitos 37 p. nurodyta, kad pakreipiant planuojamos trasos pabaigą į AECOM galimybių studijoje nurodytą sienos kirtimo tašką ties Dagiais, buvo atlikti papildomi inžineriniai geologiniai tyrimai, kadangi koreguotos trasos atkarpa nuo 165 iki 168 km kerta karstinio regiono ribas ir pateko į I žemių ekologinio pažeidžiamumo grupę. Pažymėtina, kad atlikus papildomus geologinius tyrinėjimus – gręžimus iki 30 m gylio jokių sukarstėjusių uolienų neaptikta, elektrinės tomografijos metu gauti rezultatai taip pat ypatingai sudėtingų sąlygų neparodė. Tačiau detalesnė informacija turi būti gauta projektinių tyrimų metu, atlikus gręžimo darbus.
  1. Informuojame, kad vadovaujantis Latvijoje rengiama Europinės vėžės Rail Baltica Latvijoje detalia technine studija, atitinkančia AECOM galimybių studiją, priimta, kad krovininio transporto eismas numatomas organizuoti visu paros metu (dieną ir naktį).
Iš dalies atsižvelgta. Informacija neatitinka AECOM galimybių studijoje nurodytam eismo organizavimui. Minėtoje studijoje yra nurodyta, kad krovininio transporto eismas numatomas organizuoti nakties metu. Neįvertinus triukšmo dėl krovinių vežimo nakties metu, būtų nenumatytos tinkamos priemonės triukšmo mažinimui.
  1. Informuojame, kad Latvijos ir Lietuvos sienos kirtimo taško techniniai sprendiniai yra detalizuojami, įskaitant sprendinių paraleliniams automobilių keliams, skirtiems galimų avarijų likvidavimui parengimą. Taip pat, kad šiuo metu Latvijoje rengiamame Europinės vėžės Rail Baltica Latvijoje detalioje techninėje studijoje numatomas tiltas per Mušos upę.
Atsižvelgta. .Latvijos atstovų numatyti tilto sprendiniai bus įvertinti konkretizuojant specialiojo plano sprendinius.
5. Bauskės savivaldybės taryba,
Uzvaras iela 1, Bauska, Bauskos savivaldybė, LV-3901
  1. Pastabų nepateikė, pritarė SPAV ataskaitai ir joje siūlomai alternatyvai Nr. 1.
-
6.

Latvijos Respublikos valstybinis aplinkos biuras,
Rūpniecibas iela 23, Riga, LV-1045,

2015-08-24 raštas

  1. Alternatyvų vietos nurodančios sienos su Latvijos Respublika kirtimo taškus skiriasi nuo AECOM galimybių studijos sprendinių. Pažymime, kad planuojant geležinkelio linijos Latvijoje ir jos sienos su Lietuva kirtimo tašką buvo vadovautasi AECOM galimybių studija, kurios pagrindu 2011-12-07 buvo pasirašyta trijų Baltijos šalių transporto ministrų ketinimų deklaracija. Pažymime, kad AECOM studijos rezultatai yra pagrindas tolimesniam Rail Baltica linijos teritoriniam planavimui ir detalių techninių studijų rengimui Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybėse. Į šiuos principus buvo atsižvelgiama nustatant europinės vėžės geležinkelio linijos Rail Baltica Latvijos Respublikos teritorijoje trasą pasienyje su Lietuvos Respublika teritorija.
Atsižvelgta. Lietuvos Respublikos teritorijoje AECOM galimybių studijoje nurodytas sienos kirtimo taškas bei trasa yra Šiaurės Lietuvos karstiniame regione. Todėl, parengus 2014 m. SPAV ataskaitą, buvo priimtas sprendimas AECOM galimybių studijos trasą Pasvalio r. sav. tikslinti. Atsižvelgiant į tai, rengiant specialiojo plano alternatyvas, buvo numatytos keturios alternatyvos su keturiais skirtingais nei AECOM galimybių studijoje sienos kirtimo taškais, nepatenkančiais į Šiaurės Lietuvos karstinio regiono teritoriją. Bendru sutarimu su Latvijos atstovais atlikus karstinio regiono tyrimus bei nenustačius karstinių reiškinių abiejų šalių pasienio teritorijose, plėtros koncepcijos alternatyva buvo patikslinta, sujungiant su AECOM galimybių studijoje nurodytu sienos kirtimo tašku.
  1. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos notifikacijoje atsiųstoje 2015-06-25 raštu Nr. (10-3)-D8-4785 buvo nurodoma, kad tik tai du sienos kirtimo taškai yra vertinami, o 3 ir 4 alternatyvos yra atmestos. Tačiau SPAV ataskaitoje yra nagrinėjamos keturios alternatyvos.
Neatsižvelgta. Minėta notifikacija buvo siųsta ne dėl SPAV, kurio metu siekiama rasti racionaliausią planuojamos geležinkelio linijos trasą, o dėl PAV programos, t.y. PAV procedūrų. PAV programoje buvo nurodytos dvi alternatyvos, kadangi tarptautiniu konsultacijų metu su Latvijos Respublika, taip pat atlikus SPAV vertinimą, 3-4 alternatyvų buvo atsisakyta kaip neracionalių.
  1. Kaip jau buvo nurodyta Latvijos valstybinio aplinkos biuro 2015-05-12 Nr. 7-01/1072 – jei naujos sienos kirtimo alternatyvos yra planuojamos skirtingos nei nurodytos AECOM galimybių studijoje, būtina įvertinti tai, kad trasos keitimas vienoje šalyje keičia trasą ir kitoje kaimyninėje šalyje. Todėl yra būtina, ne tik tai parengti sprendinius, kurie užtikrintų skirtingose šalyse planuojamų geležinkelio linijos atkarpų susikirtimą bet ir įvertinti tokios alternatyvos neigiamas pasekmes kitos šalies alternatyvai. Taip pat tokiu atveju būtina įvertinti tokios alternatyvos neigiamą poveikį aplinkai: triukšmo ir vibracijos sklaidą, gamtos vertybes, kultūros ir istorines vertybes, hidrologines sąlygas, melioracijos sistemas, geologines ir hidrogeologines sąlygas, geologinius procesus, žemės ūkio teritorijas, miškus, ekstremalias situacijas ir jų rizikas.

Atsižvelgta. SPAV ataskaita papildyta nurodant plėtros koncepcijos alternatyvų galimas neigiamas pasekmes kitos šalies teritorijai, t.y. galimą triukšmo ir vibracijos sklaidą, gamtos vertybes, kultūros ir istorines vertybes, hidrologines sąlygas, melioracijos sistemas, geologines ir hidrogeologines sąlygas, geologinius procesus, žemės ūkio teritorijas, miškus, ekstremalias situacijas ir jų rizikas.

Išsamus neigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai yra vertinamas PAV procedūrų metu.

  1. Pažymime, kad SPAV ataskaitoje nėra nurodyta neigiamo poveikio aplinkai informacija. Tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas nėra atliktas. Pagal 2-4 alternatyvas galimas neigiamas poveikis gretimoms teritorijoms Latvijos valstybėje nėra įvertintas. Taip pat nėra įvertinta, kad 2-4 alternatyvų atvejais yra kertamos vienos derlingiausių Latvijos valstybių žemių bei tankiai apgyvendintos gyvenamosios teritorijos. Minėtų alternatyvų atveju manome, kad būtų teritorijos fragmentavimas, kuris turėtų neigiamų pasekmių Bauskės savivaldybės socialinei-ekonominei plėtrai.
Atsižvelgta. SPAV ataskaita papildyta tarpvalstybiniu vertinimu, nurodant neigiamo poveikio aplinkai informaciją – įvardinant galimą neigiamą poveikį gretimoms teritorijoms Latvijos valstybėje, neigiamas pasekmes kertamoms žemės ūkio tankiai apgyvendintoms gyvenamosioms teritorijoms, galimam jų fragmentavimui ir jo neigiamų pasekmių Bauskės savivaldybės socialinei-ekonominei plėtrai.
  1. Informuojame, kad Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad yra būtina įvertinti planuojamos infrastruktūros funkcionavimo ir pasiekiamumo sąlygas, atsižvelgiant į avarinių situacijų rizikas bei sienos kontrolės atnaujinimo galimybes.
Atsižvelgta. SPAV ataskaita papildyta planuojamos infrastruktūros funkcionavimo ir pasiekiamumo sąlygų, atsižvelgiant į avarinių situacijų rizikas bei sienos kontrolės atnaujinimo galimybes, įvertinimu.
  1. Informuojame, kad Latvijos Respublikos sveikatos ministerija nurodė, kad būtina patikslinti SPAV ataskaitą, įvertinant gyventojų skaičių, kurių sveikatai galimos neigiamos pasekmės.
Atsižvelgta. SPAV ataskaita papildyta nurodant gyventojų skaičių, kurių sveikatai galimos neigiamos pasekmės.
  1. Pažymime, kad Žemgalės savivaldybė nurodė, kad sienos kirtimo taškai pagal 2-4 alternatyvas neatitinka Žemgalės regiono planavimo dokumentų sprendinių.
Atsižvelgta. SPAV ataskaita papildyta nurodant, kad sienos kirtimo taškai pagal 2-4 alternatyvas neatitinka Žemgalės regiono planavimo dokumentų sprendinių.
  1. Informuojame, kad Gamtos apsaugos agentūra nurodė, kad Latvijos teritorijoje ties planuojamais sienos kirtimo taškais, pagal skirtingas alternatyvas, nėra saugomų teritorijų, tačiau yra saugomos buveinės (6450 Šiaurės borealinės aliuvinės pievos ir 6510 Žemumų pievos) ties 2 alternatyvos sienos kirtimo tašku ir jo aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnėje notifikacijoje buvo informuota, kad 3 ir 4 alternatyvos yra panaikinamos, Gamtos apsaugos agentūra informacijos nepateikė.
Atsižvelgta. SPAV ataskaita papildyta, kad Latvijos Respublikos teritorijoje pagal skirtingas alternatyvas, nėra saugomų teritorijų, tačiau yra saugomos buveinės (6450 Šiaurės borealinės aliuvinės pievos ir 6510 Žemumų pievos) ties 2 alternatyvos sienos kirtimo tašku ir jo aplinkoje.
  1. Latvijos valstybiniai automobilių keliai informavo, kad planuojama geležinkelio linija Latvijoje yra numatyta Via Baltica kelio koridoriuje ir, kad pritaria tik vienam sienos kirtimo taškui, kuris nurodytas 1 alternatyvos atveju. Taip pat pažymėjo, kad 2-4 alternatyvų atveju keičiant Rail Baltica ir Via Baltica kelių koridorių būtų kertamos tankiai apgyvendintos teritorijos ir, kad tokiam teritorijų skaidymui Latvijos valstybiniai automobilių keliai nepritartų.
Atsižvelgta. Specialiojo plano alternatyvos nenumato Via Baltica trasos Latvijos teritorijoje keitimo, taip pat kaip nenumato sprendinių Latvijos Respublikos teritorijoje. SPAV ataskaitoje siūlomos specialiojo plano alternatyvos Nr. 1 sienos kirtimo taškas atitinka AECOM galimybių studijoje nurodytą sienos kirtimo tašką.
  1. Pažymime, kad Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerija pritaria 1 alternatyvos sienos kirtimo taškui, kuris atitinka AECOM galimybių studijos sprendinius.
Atsižvelgta. Vadovaujantis specialiojo plano sprendinių SPAV, siūloma, kaip racionaliausia plėtros koncepcijos alternatyva yra alternatyva Nr. 1, kurios sienos su Latvijos valstybe kirtimo taškas atitinka AECOM galimybių studijoje nurodytą Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos kirtimo tašką.

Plano ar programos rengimo organizatorius____________________________________________

                                                      (vardas, pavardė, pareigos, parašas, data)______________

Projekto vadovas Arvydas Tamošaitis

SPAV dokumentų rengėjas

Mantas Kaušylas

Įvertinimo pažymos originalą atsisiųsti galite čia: Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos  įvertinimo pažyma.